2015 m. biudžeto akcentai: gynyba, ekonomikos augimas, socialinė apsauga ir savivaldybės

Šiandien finansų ministras Rimantas Šadžius pristatė Seimui 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame pirmą kartą pajamos ir išlaidos skaičiuojamos eurais.

„Tai biudžetas, su kuriuo įžengsime į  euro zoną. 2015 m. prioritetai – šalies saugumas, ūkio augimo skatinimas, socialinių įsipareigojimų žmonėms vykdymas ir savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimas,“ – sakė finansų ministras.

Biudžeto rodikliai

Numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos (kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis, kurios sudaro beveik 2,3 mlrd. eurų) 2015 metais sieks apie 9,2 mlrd. eurų, arba 5,9 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet.

Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis sieks 7,957 mlrd. eurų, arba 5 proc. daugiau, palyginti su 2014 m. patvirtintu planu.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos iš mokesčių sudarys apie 6,3 mlrd. eurų, t.y. apie 359 mln. eurų, arba 6,0 proc. daugiau, nei planuojama 2014 metais. Daugiausia pajamų – beveik 3 mlrd. eurų – numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio. Iš Gyventojų pajamų mokesčio numatoma gauti 1,4 mlrd. eurų, iš akcizų – 1,1 mlrd. eurų, iš pelno mokesčio – 522 mln. eurų.

Planuojamos konsoliduotos išlaidos su ES paramos lėšomis bus 9,558 mlrd. eurų, o valstybės biudžeto išlaidos – 8,299 mlrd. eurų.

Biudžeto rodikliai parengti remiantis Finansų ministerijos rugsėjį paskelbtomis projekcijomis. Skaičiuojama, kad 2015 metais BVP augs 3,4 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,2 proc., darbo užmokestis augs vidutiniškai 5,8 proc., nedarbo lygis sumažės iki 10,4 procento.

2015 m. valstybės biudžeto deficitas sudarys apie 342,4 mln. eurų (grynųjų pinigų principu), planuojamas viešojo sektoriaus finansų deficitas − apie 1,2 proc. BVP.

Numatoma, kad valstybės skola 2015 metų pabaigoje sudarys apie 40 proc. prognozuojamo BVP (42,6 proc. BVP jeigu skaičiuosime rezervo kaupimą obligacijų emisijai 2016 metais išpirkti).

Didėja finansavimas gynybai, ekonomikai ir socialinei apsaugai

Daugiausiai, palyginti su 2014 metų biudžetu, didinamos valstybės biudžeto išlaidos gynybai (114 mln. eurų), ekonomikos skatinimui (77 mln. eurų, iš jų beveik 49 mln. eurų – kelių priežiūrai ir plėtrai), socialinei apsaugai – 55 mln. eurų.

Skolos valdymo išlaidos kitais metais mažės 17 mln. eurų. Siekiant optimizuoti viešojo sektoriaus išlaidas, beveik 12 mln. eurų mažinamos asignavimų valdytojų valdymo išlaidos.

Savivaldybėms – didinamos pajamos iš GPM

Siekiama savivaldybėms pagerinti ilgalaikį jų finansų tvarumą Seimui yra pateiktas Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projektas. Remiantis metodikos pakeitimais, augant šalies ekonomikai bei surenkant daugiau Gyventojų pajamų mokesčio į nacionalinį biudžetą, proporcingai didės savivaldybių biudžetų pajamos.

Be to, savivaldybėms tenkanti Gyventojų pajamų mokesčio dalis 2015 metais yra didinama nuo 67,78 proc. iki 72,15 proc. Dėl šio pokyčio valstybės biudžeto pajamos iš Gyventojų pajamų mokesčio 2015 metais bus 3,4 proc. mažesnės, o savivaldybių biudžetų pajamos – 12,5 proc. didesnės nei planuojama gauti šiemet.

Išlaidos pagal sritis

Valstybės biudžeto išlaidos be ES fondų investicijų ir kitos tarptautinės paramos lėšų, sudarys 5.977,4 mlrd. eurų, arba 4,8 proc. daugiau nei pagal patvirtintą 2014 m. planą.

Daugiausia išlaidų 2015 metais numatoma skirti: švietimui – beveik 1,1 mlrd. eurų, socialinei apsaugai – 842 mln. eurų, ekonomikai – 774 mln. eurų, skolos valdymui – 638 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 524 mln. eurų, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 502 mln. eurų, gynybai –  481 mln. eurų, įmokos į Europos Sąjungos biudžetą – 417 mln. eurų, kultūrai – 208 mln. eurų, aplinkos apsaugai – 73 mln. eurų.

2015 m. valstybės biudžete ES fondų investicijos ir kita tarptautinės parama sudaro 2,3 mlrd. eurų. Tai 163 mln. eurų daugiau nei 2014 metais. Didžioji šių lėšų dalis – 1,5 mlrd. eurų – tenka ekonomikos sričiai, iš kurių 379,2 mln. eurų – Susiekimo ministerijai, 85,3 mln. eurų – Energetikos ministerijai, 227 mln. eurų – Ūkio ministerijai, 809 mln. eurų – Žemės ūkio ministerijai ir jos valdymo sričiai.