Gyventojų pajamų mokestis

Pagrindinis teisės aktas – Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – GPMĮ).

Mokesčio mokėtojai: 

Pajamų mokestį turi mokėti pajamų gavę:

• nuolatiniai Lietuvos gyventojai,
• nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, pajamų mokestį mokantys nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje.

Mokestinis laikotarpis – Kalendoriniai metai

Mokesčio objektas: 

1. Visos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje;
   2. Šios nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos:

per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir užsienio valstybėse  gautos arba uždirbtos pajamos, priskiriamos tai  nuolatinei  bazei  Lietuvoje  tuo  atveju,  kai  tos pajamos susijusios su   nenuolatinio   Lietuvos  gyventojo  veikla  per nuolatinę  bazę  Lietuvoje,  taip  pat šios ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:

• palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius;
• pajamos iš paskirstytojo pelno ir išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams;
• pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą;

• honoraras, įskaitant GPMĮ 5 str. 6 dalyje nustatytus atvejus;
• su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
• sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;
• atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai  atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;
• pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos  Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir  šis  daiktas  yra  (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje;
• kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus.

Pajamų mokesčio tarifas: 

20 %	Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių metinių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų 2018 m. ar anksčiau) dalis, neviršijanti**: 60 VDU* (2021 m.), 84 VDU* (2020 m.),  120 VDU* (2019 m.)
32 % –2020 m. ir vėliau; 27 % –2019 m. 15 %	Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių metinių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų 2018 m. ar anksčiau) dalis, viršijanti**: 60 VDU* (2021 m.). 84 VDU* (2020 m.), 120 VDU* (2019 m.). 2018 m. ar ankstesniais metais apskaičiuotos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, išmokėtos 2019 m. ir vėliau (neatsižvelgiant į metinių pajamų sumą).
15 %	Ligos išmokos (įskaitant išmokamas darbdavio), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos (neatsižvelgiant į metinių pajamų sumą).
15 %	Pajamos iš paskirstytojo pelno (dividendai) (neatsižvelgiant į metinių pajamų sumą).
15 % (atėmus mokesčio kreditą)	Individualios veiklos pajamos.
5 %	Ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas, dalis, neviršijanti 120 VDU* (2019 m. ir vėliau).
20 %	Ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas, dalis, viršijanti 120 VDU* (2019 m. ir vėliau).
20 %	Tokių nesusijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais metinių pajamų dalis, neviršijanti** 60 VDU* (2021 m.), 84 VDU* (2020 m.),120 VDU* (2019 m.): tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamo vietoj tantjemų arba kartu su jomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautų autorinių atlyginimų, mažųjų bendrijų vadovų, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautų pajamų.
32% –2020 m. ir vėliau 27% – 2019 m.	Tokių nesusijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais metinių pajamų dalis, viršijanti** 60 VDU* (2021 m.), 84 VDU* (2020 m.); 120 VDU* (2019 m.): tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamo vietoj tantjemų arba kartu su jomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautų pajamų pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautų pajamų.
15 %	Nesusijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais pajamų (išskyrus pajamas iš individualios veiklos, paskirstytąjį pelną, tantjemas ir atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų (kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai) pagal paslaugų sutartį gautas pajamas) dalis, neviršijanti 120 VDU* (2019 m. ir vėliau): palūkanų, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn), iš turto nuomos, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio, ir kt.
20 %	Nesusijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais apmokestinamųjų pajamų (išskyrus pajamas iš individualios veiklos, paskirstytąjį pelną, tantjemas ir atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų pagal paslaugų sutartį gautas pajamas) dalis, viršijanti 120 VDU* (2019 m. ir vėliau): palūkanų, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn), ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas, iš turto nuomos, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio ir kt.
Fiksuoto dydžio	Už pajamas, nuo kurių pajamų mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą.

* VDU – vidutinis darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti:
2021 m. 1 VDU – 1 352,70 Eur; 60 VDU – 81 162 Eur; 120 VDU – 162 324 Eur.
2020 m.: 1 VDU – 1 241,40 Eur; 84 VDU – 104 277,60 Eur; 120 VDU – 148 968 Eur.
2019 m.: 1 VDU – 1 136,20 Eur; 120 VDU – 136 344 Eur.

** 60, 84, 120 VDU viršijanti / neviršijanti pajamų dalis apskaičiuojama nuo bendros šių metinių pajamų sumos:

• susijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais (neįskaitant apskaičiuotų 2018 m. ar anksčiau),
• tantjemų ir atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete,
• gautų iš darbdavio pagal autorines sutartis,
• mažųjų bendrijų vadovų, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautų pajamų.

Mokesčio lengvatos: 

Pajamų mokesčio lengvatos:

• pajamų mokesčiu neapmokestinamos pajamos (GPMĮ 17 straipsnis);
• neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms (GPMĮ 20 straipsnis);
• iš pajamų atimamos išlaidos (GPMĮ 21 straipsnis).

NPD, taikomas 2021 m. (2020 m., 2019 m.) mokestiniu laikotarpiu:

1. Gyventojams, kurių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos (toliau — MMA),galiojusios mokestinio laikotarpio sausio 1 dieną, vieno dydžio (2021 m. – 642 Eur; 2020 m. – 607 Eur; 2019 m. – 555 Eur), 2021 m. taikomas mėnesio NPD  – 400 Eur (2020 m. – 350 Eur; 2019  m. – 300 Eur).
2. Gyventojams, kurių su darbo santykiais susijusios pajamos viršija 1 MMA, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal formulę:

2021 m. mėnesio NPD = 400 – 0,18 x ((gyventojo mėnesio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 642 Eur (MMA, galiojusios 2021-01-01, vienas dydis)).

2020 m. mėnesio NPD = 400 – 0,19 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 607 Eur (MMA, galiojusios 2020-01-01, vienas dydis)).

2019 m. mėnesio NPD = 300 – 0,15 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 555 Eur (MMA, galiojusios 2019-01-01, vienas dydis)).

3. Gyventojams, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis arba sunkus neįgalumo lygis, 2021 m., 2020 m. taikomas mėnesio NPD –645Eur (2019 m. – 353 Eur).
4. Gyventojams, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis arba vidutinis ar lengvas  neįgalumo lygis, 2021 m., 2020 m. taikomas  mėnesio NPD –600Eur (2019 m. – 308 Eur).
5. 2021 m.4800 Eur metinis NPD taikomas gyventojams, kurių metinių pajamų suma neviršija 12 MMA, galiojusios mokestinio laikotarpio sausio 1 d., dydžių – 7704 Eur;

2020 m. 4800 Eur metinis NPD taikomas gyventojams, kurių metinių pajamų suma neviršija 12 MMA, galiojusios mokestinio laikotarpio sausio 1 d., dydžių – 7284 Eur;

2019 m. 3600 Eur metinis NPD taikytas gyventojams, kurių metinių pajamų suma neviršijo 12 MMA, galiojusios mokestinio laikotarpio sausio 1 d., dydžių – 6660 Eur.

6. Didesnes nei 12 MMA metines pajamas gaunantiems gyventojams metinis NPD apskaičiuojamas pagal formulę:

2021 m. metinis NPD = 4800 – 0,18 x (metinių pajamų suma – 12 MMA, galiojusios 2021-01-01, dydžių (7704 Eur));

2020 m. metinis NPD = 4800 – 0,19 x (metinių pajamų suma – 12 MMA, galiojusios 2020-01-01, dydžių (7284 Eur));

2019 m. metinis NPD = 3600 – 0,15 x (metinių pajamų suma — 12 MMA, galiojusios 2019-01-01, dydžių (6660 Eur)).

Iš pajamų atimamos išlaidos:

1. gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, sumokėtos savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai;
2. pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje, turimus pensijų fondus, sumokėtos savo, sutuoktinio, iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai;
3. pensijų įmokos į pensijų fondus, sumokėtos profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;
4. už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija, nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos (2020 m. ir vėlesniais metais);

už profesinį mokymą ir (ar) studijas, kuriuos baigus įgyjamas pirmas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas doktorantūros bei meno aspirantūros studijas nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos (2019 m.).

Jeigu už profesinį mokymą ar studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis.

Jeigu šia lengvata negali pasinaudoti pats besimokantis ar studijuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas, tai šias išlaidas iš savo pajamų gali atimti jo tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai ir (ar) sutuoktinis;

5. palūkanas už vieną iki 2009 m. sausio 1 d. paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti, jeigu rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto įsigijimo ar finansinės nuomos (lizingo) sutartis sudaryta iki 2009 m. sausio 1 dienos.

Iš 2021 m., 2020 m. ir 2019 m. mokestinių laikotarpių pajamų atimamos sumos, sumokėtos už:

6. pastatų (statinių) apdailos ir bet kokio remonto (išskyrus daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimą (modernizavimą) darbus;
7. lengvųjų automobilių remonto paslaugas;
8. nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų priežiūros paslaugas.

Apribojimai.

Iš pajamų gali būti atimama:

• iki 1500 Eur suma, sumokėta kaip:

– papildomos gyventojų įmokos į II pakopos pensijų kaupimo fondą, kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;

– įmokos į III pakopos pensijų kaupimo fondą;

– gyvybės draudimo įmokos;

• iki 2000 Eur suma, sumokėta už:

– pastatų (statinių) apdailos ir bet kokio remonto (išskyrus daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimą (modernizavimą) darbus;

– lengvųjų automobilių remonto paslaugas;

– nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių) iki 18 metų priežiūros paslaugas;

• nepaisant nustatytų atskirų apribojimų, bendra visų atimamų išlaidų suma neturi viršyti 25 procentų visų apmokestinamųjų pajamų sumos.

Išlaidos atimamos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje deklaruotų pajamų, apmokestinamų taikant 15, 20 ar 32 (2019 m. – 27) procentų pajamų mokesčio tarifą.

Nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo tvarka: 

Metinę pajamų mokesčio deklaraciją pateikti privalo nuolatinis Lietuvos gyventojas:

• kuriam atsiranda pareiga perskaičiuoti pajamų mokestį pagal GPMĮ 6 straipsnio 1¹ ir 1² dalių nuostatas (t. y. taikant progresyvų mokesčio tarifą) ir (ar) metinį NPD – GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka;
• gavęs B klasei priskiriamų apmokestinamųjų pajamų;
• kuriam pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą atsiranda pareiga deklaruoti turtą (išskyrus gyventojus, pageidaujančius gauti piniginę socialinę paramą ar paramą būstui įsigyti (išsinuomoti), ir jų šeimų narius, taip pat atskaitinę turto deklaraciją teikiančius asmenis);
• mokestiniu laikotarpiu įsigijęs verslo liudijimą ar įregistravęs individualią veiklą, net jei individualios veiklos pajamų negavo;
• kuris pageidauja pasinaudoti teise atimti GPMĮ 21 straipsnyje nurodytas išlaidas;
• asmuo, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju dėl Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūtų 280 ar daugiau dienų vienas paskui kitus einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš jų išbūtų 90 ar daugiau dienų;
• galutinai iš Lietuvos išvykstantis nuolatinis Lietuvos gyventojas.

2019 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamos ir nuo jų apskaičiuotas pajamų mokestis deklaruojami Pavyzdinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM311 forma).

GPM311 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93 „Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

GPM311 forma turi būti pateikta ir pajamų mokestis sumokėtas iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos[1], išskyrus atvejus, kai:

• galutinai iš Lietuvos išvykstantis nuolatinis Lietuvos gyventojas deklaruoja pajamas, gautas iki išvykimo iš Lietuvos dienos. Tokiu atveju GPM311 forma turi būti pateikta ir pajamų mokestis sumokėtas iki galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos;
• pajamų mokestį deklaruoja fizinis asmuo, tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju dėl Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis išbūtų 280 ar daugiau dienų vienas paskui kitą einančiais mokestiniais laikotarpiais ir viename iš jų išbūtų 90 ar daugiau dienų. Tokiu atveju GPM311 forma turi būti pateikta ir pajamų mokestis sumokėtas iki kitų po atvykimo kalendorinių metų gruodžio 31 dienos.

Nenuolatinių Lietuvos gyventojų

pajamų mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo tvarka: 

1. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs B klasės pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje, ne vėliau kaip per 25 dienas nuo pajamų gavimo turi pateikti Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaraciją (FR0459 forma) ir nuo šių pajamų apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį.

FR0459 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-46 „Dėl Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijos FR0459 formos, jos užpildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“.

2. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš individualios veiklos per nuolatinę bazę, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d. privalo pateikti Metinę nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų deklaraciją (FR0531 forma) ir nuo šių pajamų apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį.

FR0531 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. VA-37 „Dėl Metinės nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per nuolatinę bazę Lietuvoje pajamų deklaracijos FR0531 formos ir jos priedo FR0531V formos užpildymo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“.

3. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs A ir (arba) B klasėms priskiriamų pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir nuo kurių gyventojui atsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį, atsižvelgiant į GPMĮ 6 straipsnio 1¹ ir 1²dalių nuostatas, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kito mokestinio laikotarpio gegužės 1 d. privalo pateikti praėjusio mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM314 forma) ir sumokėti pajamų mokestį.

GPM314 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-112 „Dėl Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM314 formos, jos priedų GPM314A, GPM314B formų ir jų užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo”.

Mokestį išskaičiuojančio asmens pajamų mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo tvarka: 

Pajamų mokesčio deklaravimo tvarka:

1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys per mokestinio laikotarpio mėnesį gyventojams išmokėtas išmokas:

• pagal mokesčio mokėjimo tvarką  priskiriamas A klasės apmokestinamosioms pajamoms,
• ir (arba) tokioms B klasės pajamoms, nuo kurių išskaičiavo ir (ar) savo lėšomis sumokėjo pajamų mokestį,

privalo kas mėnesį bendromis sumomis  deklaruoti Mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313 forma).

GPM313 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121 „Dėl Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formos ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo”.

GPM313 forma mokesčių administratoriui turi būti pateikta pasibaigus mėnesiui, iki kito mėnesio 15 dienos.

2. Lietuvos vienetai, užsienio vienetai, vykdantys veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje, nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, vykdantys individualią veiklą per nuolatines bazes Lietuvoje), per mokestinį laikotarpį nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams pinigais ir (arba) natūra išmokėję išmokas, priskiriamas gyventojo A klasės apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms,

ir Lietuvos vienetai, užsienio vienetai, vykdantys veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje, ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, vykdantys individualią veiklą per nuolatines bazes Lietuvoje per mokestinį laikotarpį nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams pinigais ir (arba) natūra išmokėję išmokas, priskiriamas gyventojo B klasės pajamoms,

išmokėtas sumas ir nuo jų išskaičiuotą (sumokėtą) pajamų mokestį turi deklaruoti Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (GPM312 forma).

GPM312 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. VA-9 „Dėl Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formos, jos priedų GPM312L, GPM312U formų ir jų užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo” .

GPM312 forma mokesčių administratoriui turi būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kito mokestinio laikotarpio vasario 15 dienos.

Pajamų mokesčio sumokėjimo nuo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų tvarka:

1. Jeigu su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos yra mokamos vieną kartą per mėnesį (nėra mokamas avansas), tai mokestį išskaičiuojantis asmuo nuo išmokos, išmokėtos iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privaloma sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, –  iki to paties mėnesio paskutinės dienos.
2. Jeigu su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis (mokamas avansas) ir per tą atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesį yra išmokama visa išmoka, tai mokestį išskaičiuojantis asmuo išskaičiuotą pajamų mokestį privaloma sumokėti į biudžetą iki to mėnesio 15 dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta iki to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta po to mėnesio 15 dienos).
3. Jeigu su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis ir paskutinė išmokos dalis yra išmokama per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį jos mokamos, 10 darbo dienų, tai mokestį išskaičiuojantis asmuo išskaičiuotą pajamų mokestį privaloma sumokėti į biudžetą iki mėnesio, kurį išmokėta paskutinė išmokos dalis, 15 dienos.

Išimtis taikoma išmokoms, išmokamoms už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos turi būti sumokėtas į biudžetą iki atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesio paskutinės dienos, jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta vėliau nei to mėnesio paskutinę dieną.

4. Jeigu su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį mokamos dalimis ir paskutinė išmokos dalis nėra išmokėta per mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį jos mokamos, 10 darbo dienų, tai laikoma, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo išskaičiuotą pajamų mokestį privaloma sumokėti į biudžetą iki mėnesio, už kurį jos mokamos, 15 dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta iki to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta po to mėnesio 15 dienos).

Pajamų mokesčio sumokėjimo nuo nesusijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais išmokų tvarka:

Nuo nesusijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privaloma sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos.

Pajamų mokesčio dalis – paramos gavėjams ir (ar) politinėms partijoms: 

GPMĮ numatyta nuolatinio Lietuvos gyventojo teisė paremti pasirinktą subjektą nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų išskaičiuota (mokėtina) pajamų mokesčio dalimi:

1. 2020 m.ir vėlesniais metais:

• iki 1,2 procentų pajamų mokesčio — juridinius asmenis (Lietuvos Respublikoje įregistruotus labdaros ir paramos fondus, biudžetines įstaigas, asociacijas, visuomenines organizacijas, viešąsias įstaigas, religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyrius (padalinius), kitus juridinius asmenis, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams, dalininkams ar nariams, pagal LPĮ turinčius teisę gauti paramą (išskyrus profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus) ir (ar) fizinius asmenis, Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų informacinėje sistemoje įregistruotus meno kūrėjais ir paramos gavėjais;;

• iki 0,6 procento — politines partijas, kurios yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre, atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra;
• iki 0,6 procento — profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus, pagal LPĮ turinčius teisę gauti paramą.

2. 2019 metais(nuo 2018 m. mokestinio laikotarpio pajamų išskaičiuota (mokėtina) pajamų mokesčio dalimi):

• iki 2 procentų pajamų mokesčio — juridinius asmenis (Lietuvos Respublikoje įregistruotus labdaros ir paramos fondus, biudžetines įstaigas, asociacijas, visuomenines organizacijas, viešąsias įstaigas, religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyrius (padalinius), kitus juridinius asmenis, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams, dalininkams ar nariams, pagal LPĮ turinčius teisę gauti paramą (išskyrus profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus) ir (ar) fizinius asmenis, Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų informacinėje sistemoje įregistruotus meno kūrėjais ir paramos gavėjais;
• iki 1 procento — politines partijas, kurios yra įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos Juridinių asmenų registre, atitinka įstatymų reikalavimus dėl politinės partijos narių skaičiaus ir kurioms nėra pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra;
• iki 1 procento — profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus, pagal LPĮ turinčius teisę gauti paramą.

Gyventojas, nusprendęs paremti pasirinktą paramos gavėją (kelis gavėjus) ir (ar) politinę partiją (kelias politines partijas), turi užpildyti Prašymą pervesti pajamų mokesčio dalį  paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms (FR0512 forma)  ir iki einamųjų kalendorinių metų gegužės 1 d. pateikti ją mokesčių administratoriui.

[1] Atsižvelgiant į Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr.  207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbtą karantiną, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2020 m. kovo 18 d. įsakymu Nr.  VA-24 „Dėl atidedamo gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo termino“ nustatyta, kad 2019 m. mokestinio laikotarpio pajamų mokesčio deklaracijos turi būti pateiktos ir apskaičiuotas pajamų mokestis sumokėtas iki 2020 m. liepos 1 d.