Kas planuojama 2022 m. mokestinėje sistemoje?

Vyriausybė trečiadienį pritarė valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektams, kurie bus teikiami Seimui ir lems, kaip gyvensime 2022 metais. Socialinės apsaugos ir darbo srityje svarbu žinoti, kad kitąmet augs senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems, vienišo asmens išmoką gaus daugiau žmonių, reikšmingai didės ir minimali alga, mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, ūgtels bazinis pareiginės algos dydis,  tačiau mokesčiai ir įmokos nesikeis, išskyrus tuos, kurie susieti su minimalia mėnesine alga.

Šie pokyčiai įsigalios, jeigu biudžetų projektams pritars Seimas ir Prezidentas.

„Turime nuosekliai spręsti skurdo ir pajamų nelygybės problemą šalyje. Tikimės, kad kitąmet didėjančios mažiausiai uždirbančiųjų pajamos, sparčiau augančios pensijos, visiems vienišiems senjorams ir neįgaliesiems mokamos vienišo asmens išmokos ar našlių pensijos bei kylančios socialinės išmokos padės mažinti pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kas planuojama dirbantiesiems

MINIMALI MĖNESINĖ ALGA. Nuo 2022 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 730 eurų, o minimalusis valandinis atlygis – iki 4,47 euro. Tai yra vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų per dešimtmetį ir apskritai šalies istorijoje. Paskutinį kartą MMA daugiausiai kilo 2013 metais, kuomet padidėjo 43 eurais, kitąmet MMA didės 88 eurais arba 13,6 proc.

Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, siūloma didinti ir maksimaliai taikytiną neapmokestinamojo pajamų dydį (NPD) – iki 460 eurų. Seimui pritarus, NPD padidėtų 15 proc. Tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“, NPD didinant sparčiau, nei MMA – uždirbančiųjų minimalų atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo kitąmet paaugs 65 eurais.

Moksliniai tyrimai rodo, kad MMA didinimas prisideda prie nedarbo mažėjimo, nes didesnis atlygis skatina į darbo rinką sugrįžti ilgalaikius bedarbius.

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. MMA padidinimas palies apie 127 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau. „Sodros“ liepos mėnesio duomenimis, biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų yra apie 17 tūkst.

Iš valstybės biudžeto minimalios algos padidinimui prireiks 30,8 mln. eurų.

ATLYGINIMAI BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui kitąmet 4 eurais padidinti bazinį pareiginės algos dydį nuo 177 iki 181 eurų. Mažiausiai uždirbantiems viešojo sektoriaus darbuotojams numatoma kilstelti minimalius pareiginės algos koeficientus.

Mažiausiai uždirbantiems A, B ir C lygio pareigybių biudžetinio sektoriaus darbuotojams minimalūs pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų pradžios augs 0,5 koeficiento.

Beveik 25 tūkst. mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, įvertinus bazinio dydžio bei minimalių koeficientų kilimą, kitąmet gautų daugiau kaip 100 eurų didesnį atlyginimą.

Išlaikant kvalifikuoto darbo užmokesčio atotrūkį nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), mažų koeficientų padidinimui biudžetinėse įstaigose bus skirta 26,1 mln. eurų.

Padidinus bazinį pareiginės algos dydį nuo 177 iki 181 eurų, biudžetinių įstaigų tarnautojų, darbuotojų, pareigūnų, karių, teisėjų atlyginimai vidutiniškai padidėtų 2,3 proc. Tai palies virš 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. Nuo šių metų pradžios bazinis pareiginės algos dydis kilo 1 euru.

Baziniam dydžiui padidinti 4 eurais iš valstybės biudžeto prireiks apie 86,1 mln. eurų.

Kas suplanuota pensininkams ir neįgaliesiems

PENSIJOS. Nuo kitų metų siūloma nustatyti naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo mechanizmą, pagal kurį vyktų spartesnis, nei šiuo metu nustatytas, pensijų indeksavimas.

Dėl siūlomų pakeitimų vidutinė senatvės pensija kitąmet didėtų nuo 414 eurų iki 465 eurų 2022 m., o 2024 m. siektų 544 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 m. didėtų nuo 441 iki 489 eurų, o 2024 m. – iki 576 eurų.

Kitąmet pensijų didinimui papildomai numatyta skirti 68 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir 70 mln. iš „Sodros“ biudžeto.

VIENIŠO ASMENS IŠMOKA. Nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas – 32 eurus – arba našlių pensijas galės gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės.

Siūloma, kad vienišo asmens išmokos dydis 2023 m. ir vėliau būtų lygus socialinio draudimo našlių pensijos dydžiui, kuris būtų kasmet indeksuojamas Pensijų įstatyme nustatyta tvarka.

Visiems asmenims, kuriems vienišo asmens išmoka priklauso, „Sodra“ ją skirtų automatiškai, be atskiro prašymo raštu ar telefonu, kaip yra iki šiol. Vienišo asmens išmoka būtų skiriama nuo dienos, kurią asmuo atitinka sąlygas skirti ir mokėti.

Skaičiuojama, kad nuo 2022 m. 32 eurų dydžio vienišo asmens išmoką arba našlių pensiją gaus daugiau kaip 400 tūkst. žmonių.

2022 metais vienišų asmenų išmokoms numatyta skirti apie 107,4  mln. eurų.

Didesnės išmokos  – globojamiems (rūpinamiems) vaikams 
Nuo kitų metų siūloma didinti ir globos (rūpybos) išmoką, kurios dydis nesikeitė jau daugiau nei du dešimtmečius. Numatoma ne tik padidinti, bet ir diferencijuoti globos (rūpybos) išmokos dydį pagal vaiko amžių ir poreikius:

• vaikams iki 6 metų skiriant 218 eurų,
• vaikams nuo 6 iki 12 metų – 252 eurus,
• vaikams nuo 12 iki 18 metų ir tiems, kuriems nustatytas neįgalumo lygis – 273 eurus,
• buvusiems globotiniams iki 24 metų, kurie mokosi ar studijuoja, – 273 eurus.

Tikimasi, kad didesnė parama globojamiems vaikams pagerins jų kasdienes gyvenimo sąlygas bei paskatins daugiau šeimų tapti globėjais.

Vyriausybė pritarė ir siūlymui pratęsti globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo mokėjimą buvusiam globėjui (rūpintojui), kai, pasibaigus vaikų globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos, buvęs globotinis lieka gyventi pas buvusį globėją ir yra jo išlaikomas, kol mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai.
2022 m. iš valstybės biudžeto papildomai turės būti skirta apie 8,5 mln. eurų.

Didesnės socialinės išmokos

Vyriausybei teikiant valstybės ir savivaldybių biudžetų projektus, kartu yra tvirtinami ir kitų metų socialinės paramos išmokų atskaitos rodikliai, nuo kurių priklauso gyventojams mokamos išmokos arba teisė į socialinę paramą. Nuo 2022 metų pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai.

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA  – 42 EURAI. Planuojama, kad kitąmet bazinė socialinė išmoka sudarys 42 eurus (šiemet –  40). Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, vienkartinė išmoka įsikurti, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai. Didės ir laidojimo pašalpa, parama palaikams parvežti, socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka, dalinė neįgalių studentų išlaidų kompensacija ir kitos socialinės išmokos.

Tokias išmokas, kompensacijas ir socialinę paramą gauna apie 600 tūkst. žmonių.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖ –  150 EURAI. Nuo kitų metų pradžios 5 proc. didinama šalpos pensijų bazė sieks 150 eurus. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 3,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 15,75 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus).
Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims. Tai palies apie 60 tūkst. gaunančių šalpos pensijas.

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ –  126 EURAI. Nuo kitų metų pradžios tikslinių kompensacijų bazė didinama nuo 120 iki 126 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija padidės 6,6 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – 3,6 euro.

Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija padidės 15,6 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – 11,4 euro.

Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ DYDIS –  129 EURAI. Nuo 2022 metų padidinus valstybės remiamų pajamų dydį nuo 128 iki 129 eurų, vidutinis socialinės pašalpos dydis padidės nuo 107,7 iki  109 eurų.

Valstybės remiamų pajamų dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams ir šios paramos dydžiui, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.

Kompensacijos už būsto šildymą – didesniam skaičiui žmonių

Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui padidinti valstybės remiamų pajamų dydį (VRP), kuris taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Jeigu pritars ir Seimas, kompensaciją už būsto šildymą nuo kitų metų gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų.

Siūloma nuo kitų metų pradžios padvigubinti VRP dydį, taikomą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, ir nustatyti, kad nepasiturintiems gyventojams kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių  kiekvienam šeimos nariui (vienoj 1 VRP) arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui (vietoj 1,5 VRP).

Skaičiuojama, kad teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją papildomai įgytų apie 15 tūkst. žmonių, iš viso šią kompensaciją gautų apie 110 tūkst. žmonių. Preliminariais skaičiavimais, kitąmet šioms kompensacijoms bus išleista apie 15,8 mln. eurų daugiau nei šiemet.