Žemės ūkio ministerija parengė taisykles, kuriomis vynuogių augintojai gali džiaugtis, kaip ateinančius penkerius metus bus finansuojamos investicijos į vynuogynų įkūrimą, vynuogių auginimą, jų perdirbimą ir gamybą. Parama vyno gamybai gali būti naudinga ūkininkams plečiant žemės ūkio galimybes.
Iki šiol Lietuvos vyno sektoriuje buvo vykdoma Nacionalinė vyno programa, skirta padidinti putojančio vyno gamybos Lietuvoje pridėtinę vertę, paskatinti jo eksportą į trečiąsias šalis. Tačiau, siekiant padėti smulkiems vyndariams, buvusi programa pakeista į naują investicinę priemonę Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane.
Naująja paramos priemone bus skatinama vyninių veislių vynuogynų plėtra Lietuvoje, naujų vyninių vynuogių veislių augintojų įsikūrimas, kuriama palanki terpė vynuogių auginimo bei perdirbimo veiklai vystyti, sudaromos sąlygos vyno gamintojams konkuruoti rinkose ir prisitaikyti prie jos poreikių.
Priemonės paramą numatoma teikti savo veiklą įteisinusiems vyninių vynuogių veislių augintojams ir vyno iš jų gamintojams.
Žemės ūkio ministerijos parengtose priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatyti vyndarių poreikiai, kuriems bus skiriama parama, remiamos veiklos, galimi pareiškėjai, tinkamumo sąlygos bei reikalavimai paramai gauti, paramos administravimo tvarka.
Šiomis taisyklėmis turės vadovautis pareiškėjai, rengdami ir teikdami paramos paraiškas, taip pat paramos gavėjai, įgyvendindami projektus, bei institucijos, atliekančios paramos paraiškų vertinimą, atranką ir projektų įgyvendinimo priežiūrą.
Lietuvos vynuogininkų asociacijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 100 vynuogynų, kurių plotai užima apie 40 ha. Vyndarystę profesionaliai praktikuoja apie 50 vyndarių.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano sektorinės intervencinės priemonės „Investicijos į vyno sektorių“ įgyvendinimo taisyklių projektas šiuo metu derinamas su visuomene – paskelbtas Teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje (TAIS) čia.
Tarifai
Gamtinės dujos 1,05 Eur/m3 nuo 2024-07-01
Elektros energija 0,197 Eur/kWh nuo 2024-07-01
Atmintinė
Vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2023 m. III ketv. Bruto – 2018,2 Eur; Neto – 1251,5 Eur
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2024 m. I ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2024 m. I ketv. 0.01 proc
Delspinigiai už pavėluotą išmokų susijusių su darbo santykiais mokėjimą 0,1 proc
Valstybės remiamos pajamos nuo 2024-01-01 176 Eur
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija nuo 2024-01-01 269.77 Eur
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2024-01-01 5,65 Eur ir 924 Eur
Bazinis dydis, taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas nuo 2024-01-01 1785,4 Eur
Nedarbo lygis 2023 m. III ketvirtį (Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais) 6,2 proc.
Maksimali nedarbo socialinio draudimo išmoka 1039,73 Eur nuo 2023-01-01
Valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis nuo 2024-01-01 38,23 Eur
Minimali nedarbo socialinio draudimo išmoka nuo 2024-01-01 215,01 Eur
Valstybinių pensijų bazė nuo 2023-01-01 68,29 Eur
Bazinė socialinė išmoka (MGL) nuo 2023-06-01 49 Eur
Privalomas socialinis draudimas: mėnesinė įmoka - 64,50 Eur nuo 2024-01-01