Mokesčių pasikeitimai 2025 m. Kas naujo?

2025 metų biudžetai – valstybės, savivaldybių ir „Sodros“ – jau patvirtinti, tad galima aiškiau numatyti, kokie pokyčiai laukia socialinės apsaugos ir darbo srityje. Kitąmet bus didinamos senatvės, negalios, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, taip pat tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia bei vienišo asmens išmokos. Augs ir minimali alga, tačiau mokesčių bei įmokų dydžiai liks tokie patys, išskyrus tuos, kurie priklauso nuo minimalios mėnesinės algos pokyčių.

MINIMALI MĖNESINĖ ALGA. Nuo 2025 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 1038 eurų, t. y. 114 eurų arba 12 proc.

Šiuo metu MMA yra 924 eurai ir sudaro 43 proc. vidutinio bruto atlyginimo (atskaičius mokesčius ji siekia 708 eurus ir sudaro apie 53 proc. vidutinio neto atlyginimo). MMA nuo 2021 metų (642 eurai) jau kilo 44 proc. Tai vienas sparčiausių MMA augimų tarp EBPO valstybių. 

Minimalusis valandinis atlygis nuo 2025 m. pradžios didinamas iki 6,35 euro vietoje dabar nustatyto 5,65 euro. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,70 eurų, arba taip pat apie 12 proc.

Ministerijos preliminariais skaičiavimais, nustačius 1038 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius kitąmet paaugs 69 eurais ir sieks 777 eurus. Tai yra daugiau, nei preliminariai prognozuojama 2025 metų santykinė skurdo rizikos riba – 732 eurai.

MMA vidutiniškai gauna apie 25 tūkst. dirbančiųjų nekvalifikuotą darbą.

Didės pensininkų ir žmonių su negalia pajamos

2024 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 623 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų.

Didesnės senatvės pensijos. 2025 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 73 eurais ir pasieks 673 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 81 euru ir sieks 721 eurą.

Prognozuojame, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą – 49,4 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“ ir pamažu artės link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos į rankas. 

2024 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 539 eurų iki 600 eurų, t. y. 61 euru, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 574 iki 640 eurų, t. y. 66 eurais. 

VIENIŠO ASMENS IŠMOKA. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 42,29 euro (šiemet – 38,23 euro).

VALSTYBINĖS PENSIJOS

Nuo 2025 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 1,75 proc., valstybinių pensijų bazė kils nuo  72,35 euro iki 73,62 euro.

SOCIALINĖS IŠMOKOS

Nuo 2025 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 70 eurų vietoje 55 eurų, šalpos pensijų bazė – 248 eurus vietoje 197 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 208 eurus vietoj 165 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis – 221 euras vietoje 176 eurų.

ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS. Nuo 2025 m. sausio 1 d. šalpos pensijų bazė didės iki 248 eurų. 

Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 25,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 114,75 eurų (šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo iki 24 m. amžiaus, taip pat šalpos negalios pensija vienam iš daugiavaikių tėvų, netekusiam 100 procentų dalyvumo, bei šalpos negalios pensija 15 metų žmones su negalia slaugiusiems asmenims, netekusiems 100 procentų dalyvumo). 

Tai palies apie 64 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės turinčius negalią suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ. Nuo 2025 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 208 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis arba trečio ar ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 107 tūkst. asmenų.

VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ (VRP) DYDIS.  Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 45 eurais, jis pasieks 221 eurą. VRP aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą. 

BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA (BSI). Nuo 2025 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 70 eurų. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą (pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai) ir kitos socialinės išmokos. 

Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2025 m. didės nuo 605 eurų iki 770 eurų, vaiko pinigai – iki 122,5 eurų, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidės iki 194,6 eurų, vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams – nuo 4125 eurų iki 5250 eurų, parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms išauga nuo 110 eurų iki 140 eurų, laidojimo pašalpa didėja nuo 440 eurų iki 560 eurų.

PELNO MOKESTIS

Standartinis pelno mokesčio tarifas didinamas iki 16 proc. Jis bus taikomas tokioms apmokestinamosioms pajamoms kaip:

• Juridinių asmenų gaunami dividendai ir pajamos iš paskirstytojo pelno;
• Gautai paramai, panaudotai ne pagal paskirtį, bei iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį gautai grynųjų pinigų paramai, viršijančiai 250 MGL.

Lengvatinis pelno mokesčio tarifas didinamas iki 6 proc. ir taikomas:

• Smulkioms įmonėms, turinčioms ne daugiau kaip 10 darbuotojų ir metines pajamas iki 300 000 eurų;
• Kooperatinių bendrovių pelnui, jei daugiau nei 50 proc. jų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos.

Svarbu paminėti, kad smulkiosios įmonės, atitinkančios nustatytus kriterijus, gali pasinaudoti 0 proc. pelno mokesčio tarifu pirmaisiais mokestiniais metais. Tačiau įmonė negali stabdyti veiklos, reorganizuotis, būti perleidžiama kitam savininkui ar likviduojama trejus metus iš eilės. Visų įmonės dalyvių statusas turi būti fiziniai asmenys.

AKCIZAI

2025 metais akcizų etilo alkoholiui augimas numatomas 12,6 proc., tarpiniams daugiau nei 15 proc. stiprumo produktams – 11,1 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams – maždaug apie 16,3 proc., alui – 16 proc. Tarpiniams produktams iki 15 proc. stiprumo numatomas akcizų augimas 24,8 proc.

2025 metais akcizų cigaretėms augimas numatomas maždaug apie 8,6 proc., cigarams ir cigarilėms – 15,5 proc., rūkomajam ir neapdorotam tabakui – 9,5 proc., kaitinamojo tabako ir jam alternatyviems produktams – 12,5 proc., o elektroninių cigarečių skysčiui – 152 proc.

2025 metais į iškastiniam kurui taikomus akcizus įvedama CO2 dedamoji, kurią įskaičius bendras akcizų benzinui augimas numatomas 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – 41,7 proc. Suskystintoms naftos dujoms, naudojamoms automobiliuose, numatomas akcizų augimas apie 22 proc.

BANKŲ ĮKAINIAI

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja Mokėjimų įstatymo pakeitimai, kurie leis trečdaliu – iki 1 euro – sumažinti pagrindinės mokėjimų sąskaitos paslaugų krepšelio kainą, papildomai taikant 50 proc. lengvatą nepasiturintiems.

Gyventojai per mėnesį galės iš bankomatų išsiimti 800 eurų grynųjų pinigų, tai 250 eurų, arba 45 proc., daugiau nei dabar. Šiuo metu į minėto krepšelio kainą įeina 550 eurų išsigryninimas. Be to, bus galima atlikti 15 mokėjimo pervedimų (dabar – 10).