Nuo 2015 metų įsigalios naujos socialinio būsto teikimo formos

Seimas pritarė Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo projektui, kuriuo siūloma iš esmės keisti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti tvarką, kad reikalingą paramą žmonės gautų gerokai greičiau.

Šiuo metu socialiniuose būstuose gyvena apie 27, 8 tūkst. šeimų (asmenų), o dar 32,5 tūkst. laukia kol jiems toks būstas bus suteiktas. Kasmet ši eilė pailgėja maždaug 3 procentais. Daugeliui šių šeimų pagal dabartinę situaciją galimybė išsinuomoti socialinį būstą ateitų tik po 20-30 metų.

„Dabartinė situacija iš tiesų netoleruotina. Žmonės metų metus nesulaukia, kol gaus jiems reikiamą paramą, o jos juk reikia šiandien. Dėl to svarbu įtvirtinti galimybes savivaldybėms lanksčiau administruoti socialinį būstą, nustatyti daugiau paramos formų nuomojantiems ar įsigyjantiems būstą, įtvirtinti kitas priemones, kurios leis pakeisti padėtį iš esmės“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Į socialinį būstą šiuo metu pretenduoja žmonės, neturintys būsto arba jų turimas neatitinka įstatyme nustatytų sąlygų. Tarp jų – jaunos šeimos, našlaičiai ir likę be tėvų globos asmenys, neįgalūs asmenys (šeimos), šeimos, turinčios tris ar daugiau vaikų ir pan.

 Socialiai jautriausiai grupei – nuomos mokesčio kompensacija

Laukiančiųjų socialinio būsto eilei sutrumpinti padėtų įtvirtinta galimybė kompensuoti dalį nuomos mokesčio, jei šie žmonės rinkoje išsinuomotų bet kurį kitą būstą.

Pasak ministrės Algimantos Pabedinskienės, būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimas sudarys galimybę tiems žmonėms ar šeimoms, tačiau savivaldybės negali jo pasiūlyti, išsinuomoti jų poreikius atitinkantį būstą. „Bus sudaromos nuomos sutartys ne trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui ir šie žmonės galės gauti nuomos mokesčio kompensaciją, skaičiuojant vienam asmeniui 8 kvadratinius metrus, iki 50 proc.  vidutinės būsto rinkos nuomos kainos“, – teigia ministrė.

 Geriau uždirbantieji savivaldybės būstą galės įsigyti arba nuomoti

Postūmį teigiama linkme taip pat duos įtvirtinta galimybė leisti įsigyti savivaldybės būstą arba nuomoti jį rinkos kainomis. Tai aktualu tais atvejais, kai socialiniame būste gyvenantys asmenys prasigyvena geriau ir nebetenka teisės į paramą būstui, tačiau norėtų likti toliau gyventi jiems suteiktame socialiniame būste. Tokiu atveju savivaldybės galės leisti toliau nuomoti jį rinkos kainomis arba sudaryti galimybę jį įsigyti rinkos kainomis. Tai sumažintų sudėtingų ir nepatogių iškeldinimo procedūrų skaičių ir nebūtų mažinamas socialinio būsto fondas.

Taip pat tai padėtų išspręsti dar vieną problemą. Šiuo metu apie 14,9  tūkst. socialinių būstų yra išnuomoti neterminuotam laikui, iš jų 12,5 tūkst. būstų gyvena žmonės, kuriems realiai jau nebereikalinga parama, nėra suinteresuoti užleisti būstą vargingesniems, o juos iškeldinti galima tik bendru sutarimu ar teismo keliu. Įtvirtinus galimybę savivaldybės būstą įsigyti ar nuomoti rinkos kaina, iš šių butų būtų galima surinkti nemažai reikalingų lėšų. Paskaičiuota, kad savivaldybės galėtų gauti iki 856 mln. litų. Už šią sumą savivaldybės galėtų nupirkti apie 11 tūkst. būstų ir jais aprūpinti apie trečdalį šiuo metu jo laukiančiųjų.

 Daugiau uždirbančios šeimos nepraras teisės nuomoti socialinį būstą

Dar viena siūloma naujovė – gaunantiems valstybės paramą pakelti pajamų ribą, nuo kurios asmuo nebetenka teisės nuomoti socialinį būstą arba gauti būsto nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijas. Šiuo metu asmenys teisę nuomoti socialinį būstą praranda, jei jų pajamos viršija 5 proc. nuo nustatytos ribos, t.y. sudaro daugiau nei 55 Lt vienam asmeniui pajamų per mėnesį. Siūloma nustatyti, kad teisę į paramą asmenys prarastų tik tuomet, kai jų turtas ar pajamos viršija daugiau nei 20 proc. (220 Lt – asmeniui) nustatyto dydžio.

„Siekdami paskatinti žmones dirbti ir užsidirbti neprarandant teisės į socialinį būstą, iki 20 procentų padidinam leistiną nukrypimą nuo nustatytos pajamų ar turto ribos, nuo kurios asmuo netenka teisės nuomoti socialinį būstą. Pavyzdžiui, Vilniuje gyvenančiai trijų asmenų šeimai nustatytas dydis šiuo metu siekia 26 400 Lt per metus, tad šiai ribai padidėjus 20 procentų, nemažai šeimų išsaugos teisę gyventi socialiniame būste“, – pabrėžė ministrė A. Pabedinskienė.

Tikimasi, kad siūlomos naujovės, įskaitant ir ES struktūrinių fondų paramą (172 mln. Lt iki 2020 m.) sumažins šį skaičių apie 40 proc.

Šiemet socialinio būsto fondo plėtrai numatyta skirti 18,25 mln. litų. Lėšos savivaldybėms paskirstomos įvertinus socialinio būsto nuomos laukiančių savivaldybėse asmenų (šeimų) skaičių.

Naujas Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas įsigalios nuo 2015 metų sausio.