Vyriausybė pritaria naujam įstatymo projektui, kuris siekia efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas ir skatinti savivaldybes finansiškai prisidėti prie jaunų šeimų būsto įsigijimo. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas projektas numato pakeitimus finansinės paramos teikimo modelyje.
Šie pakeitimai turėtų suteikti aiškesnes ir palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms gauti finansinę paskatą įsigyjant pirmąjį būstą. Ši iniciatyva taip pat siekiama prisidėti prie regionų gaivinimo ir skatinti jaunų šeimų įsikūrimą bei įsiliejimą į regionų darbo rinką.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus teigia, kad finansinės paskatos jaunoms šeimoms gali turėti didelį poveikį regionams. Jame išryškėja keturi pagrindiniai aspektai.
Pirmiausia, šios paskatos skatins verslininkus didinti investicijas regionuose, kurios galėtų suteikti naujų darbo vietų bei skatinti ekonominį augimą. Antra, tai turėtų paskatinti jaunas šeimas kurtis regionuose ir prisidėti prie vietos bendruomenės formavimo.
Trečia, ši priemonė yra galimybė savivaldybėms prisidėti prie šio proceso ir skatinti būsto rinkos vystymąsi savo teritorijoje. Galiausiai, tai yra puiki motyvacija jaunoms šeimoms kurtis ir įsigyti būstą regionuose, kuris yra svarbus visos šalies socialinei ir ekonominei plėtrai.
Projektui dar turi pritarti Seimas, bet jau dabar akivaizdu, kad ši iniciatyva siekiama ne tik skatinti individualų būsto įsigijimą, bet ir turi ilgalaikių tikslų regionų plėtrai bei jaunų šeimų integracijai į darbo rinką. Tai galėtų sukurti palankesnę aplinką augimui ir plėtrai, prisidedant prie šalies darnaus vystymosi.
Siekiant taiklesnio ir efektyvesnio finansinės paskatos teikimo, siūlomi tokie pagrindiniai Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimai:
- Nustatoma, kad finansinė paskata teikiama regionuose, kurie nepriskirti metropoliniams centrams (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) ir šalia jų esančioms žiedinėms savivaldybėms bei kurorto statusą turinčioms savivaldybėms (Birštonui, Druskininkams, Neringai, Palangai);
- Subsidijos dydis būtų 7,5 proc. būsto kredito sumos (maksimali kredito suma – 87000 eurų), t. y. maksimali subsidijos suma būtų 6525 eurai, vietoje dabar esančios 15-30 proc. dydžio subsidijos. Taip būtų sudarytos galimybės pasinaudoti finansine paskata didesniam skaičiui jaunų šeimų, galėtų būti patenkinama daugiau nei du kartus daugiau prašymų;
- Įsigyjamo būsto maksimali vertė – 120 tūkst. eurų;
- Atsisakoma būsto statybų finansavimo, nes tikslas yra padėti šeimai, kuriai trūksta lėšų pradiniam įnašui padengti. Statybų atveju subsidija išmokama tik užbaigus statybas;
- Nustatoma pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame būste, taip užtikrinant gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą toje savivaldybėje, kurioje įsigytas būstas;
- Atsisakoma laukiančiųjų paramos sąrašo sudarymo ir numatoma, kad prašymai priimami tik esant finansavimui;
- Taip pat įtvirtinama nuostata, kad subsidiją reikia grąžinti, jei būstas parduodamas nepraėjus 5 metams (vietoj dabar esančių 10 m.) nuo jo įsigijimo dienos;
- Nustatomi prašymų nagrinėjimo prioritetai, pvz., prioritetas būtų teikiamas jaunoms šeimoms, kurioms savivaldybė skirtų papildomą finansinę paramą būstui įsigyti.
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimo projektas parengtas įvertinus Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atlikto tyrimo dėl finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms rezultatus Atsižvelgta į siūlymą tikslinti finansuojamų teritorijų kriterijus, išvengti prielaidų įsigyti prabangų būstą, nustatyti pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą su finansine paskata įsigytame būste, kryptingiau teikti finansinę paskatą kartu su savivaldybių teikiama parama, siekiant stiprinti finansinės paskatos sąsajas su regionų poreikiais, ir kt.
Lietuvos banko vertinimu, teikiant paramą aplink tris didžiuosius miestus esančiose rajoninėse savivaldybėse, ši parama gali prisidėti prie disbalanso gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkoje formavimosi.
Tarifai
Gamtinės dujos 1,05 Eur/m3 nuo 2024-07-01
Elektros energija 0,197 Eur/kWh nuo 2024-07-01
Atmintinė
Vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2023 m. III ketv. Bruto – 2018,2 Eur; Neto – 1251,5 Eur
Delspinigiai už ne laiku sumokėtus mokesčius ir baudas 2024 m. I ketv. 0.03 proc
Palūkanos už naudojimąsi mokestine paskola 2024 m. I ketv. 0.01 proc
Delspinigiai už pavėluotą išmokų susijusių su darbo santykiais mokėjimą 0,1 proc
Valstybės remiamos pajamos nuo 2024-01-01 176 Eur
Valstybinio socialinio draudimo bazinė pensija nuo 2024-01-01 269.77 Eur
Minimalus valandinis atlygis ir minimali mėnesinė alga (MMA)
nuo 2024-01-01 5,65 Eur ir 924 Eur
Bazinis dydis, taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareigines algas nuo 2024-01-01 1785,4 Eur
Nedarbo lygis 2023 m. III ketvirtį (Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais) 6,2 proc.
Maksimali nedarbo socialinio draudimo išmoka 1039,73 Eur nuo 2023-01-01
Valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis nuo 2024-01-01 38,23 Eur
Minimali nedarbo socialinio draudimo išmoka nuo 2024-01-01 215,01 Eur
Valstybinių pensijų bazė nuo 2023-01-01 68,29 Eur
Bazinė socialinė išmoka (MGL) nuo 2023-06-01 49 Eur
Privalomas socialinis draudimas: mėnesinė įmoka - 64,50 Eur nuo 2024-01-01