Siūloma padidinti nukentėjusių asmenų valstybines pensijas

Siekdama užtikrinti socialinį teisingumą ir sumažinti valstybinių pensijų skirtumus, vyriausybė siūlo beveik dvigubai padidinti pensijas nukentėjusiems asmenims. Taip pat planuojama įvesti aiškesnę ir teisingesnę pensijų skyrimo tvarką. Šiems Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktiems įstatymų projektams pritarė Vyriausybė, ir jie bus teikiami Seimui. Šie siūlymai pradėtų laipsnišką valstybės biudžeto pensijų sistemos reformą.

„Vyriausybės programoje numatytas tikslas reformuoti valstybinių pensijų ir kitų išmokų sistemą, siekiant realių pajamų didėjimo, įgauna pagreitį. Daug metų realių pokyčių nemačiusi valstybinių pensijų sistema taps aiškesnė ir teisingesnė. Kuriama aiški pensijų skyrimo tvarka, mažinama administracinė našta. Dar svarbiau, kad pertvarka pradedama nuo mažiausių pensinio pobūdžio išmokų, kurių augimas, tikiu, prisidės prie žmonių pajamų didinimo“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

 Valstybinių pensijų įstatymo pataisomis siūloma pradėti pensinio pobūdžio išmokų iš valstybės biudžeto sistemos pertvarką nuo nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų didinimo, taip pat atlikti pakeitimus, kuriais siekiama paprastinti pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, šalies prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų administravimą, mažinti Vyriausybės priimamų teisės aktų skaičių bei atlikti kitus su Valstybinių pensijų įstatymu susijusius sisteminius pakeitimus. Visi šie pakeitimai įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d.

Siūloma 87 proc. didinti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, taip mažinant šių valstybinių pensijų dydžių atotrūkį nuo kitų valstybinių pensijų dydžių ir vidutinės nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydį priartinant prie antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydžio (2 valstybinių pensijų bazės). Vidutinė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija (be nukentėjusiųjų asmenų valstybinių našlių ir našlaičių pensijų) nuo 2024 m. liepos 1 d. siektų 146 eurus.

Siūloma panaikinti Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisiją ir šių pensijų skyrimo funkciją perduoti „Sodrai“. Pritarus šiam siūlymui, būtų įgyvendinamas vieno langelio principas, kai asmeniui dėl jam priklausančios pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinės pensijos ar dėl skirtingų rūšių pensijų (pvz., dėl senatvės pensijos ir pirmojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimo) skyrimo užtektų tiesiogiai kreiptis į „Sodrą“. Be to, „Sodra“ dirba vieno langelio principu, todėl asmenys galės kreiptis į bet kurį, esantį jam arčiausiai, teritorinį skyrių. Taip pat atsirastų galimybė skirti šias pensijas nuo teisės atsiradimo, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių.

Siūloma nustatyti, kad prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją skirtų Prezidento kanceliarija, šiuo metu tai daro Vyriausybė.

Siūloma nustatyti galimybę skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją mirus motinai arba tėvui, kuriam buvo paskirta antrojo laipsnio valstybinė pensija kaip daugiavaikei motinai arba tėvui, kitam iš daugiavaikių tėvų.

Siekiant vienodinti nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei įgyvendinti laisvo asmenų judėjimo Europos Sąjungoje principą, skiriant ir mokant nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, siūloma nevertinti, ar asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

SADM skaičiavimais, atsižvelgiant į tai, kad Valstybinių pensijų įstatymo pataisomis siūlomos teisinio reguliavimo priemonės įsigaliotų 2024 m. liepos 1 d., 2024 m. joms įgyvendinti reikės 16 mln. eurų, 2025 m. – 31 mln. eurų, 2026 m. – 30 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Lėšos, reikalingos projektu siūlomoms nuostatoms įgyvendinti 2024 m., yra suplanuotos šių metų valstybės biudžete.