VMI kontrolę pakeitė rezultatyvi automatizuota stebėsena

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 2022 m. kontrolės veiksmus vis dažniau keičia stebėsenos ir prevencinės priemonės, o papildomai mokėtinų mokesčių suma ir mokesčių mokėtojų drausmė didėja. Kasmet mokestinių tyrimų ir patikrinimų skaičius mažėja, 2022 m. jie sudarė tik ketvirtadalį visų veiksmų, tačiau papildomai deklaruojamų mokesčių suma augo.

Praėjusiais metais papildomai į biudžetą apskaičiuota 134 mln. eurų mokesčių (17 mln. eurų daugiau nei 2021 m.) ir didžiąją dalį sumos sudaro stebėsenos veiksmų rezultatai, kai mokesčių mokėtojai po pateiktų administratoriaus pastabų savarankiškai deklaravo 89 mln. eurų (66 proc.).

„Kontroliuojant, ar tinkamai vykdomos mokestinės prievolės, VMI prioritetas ir toliau liks teisingas ir savarankiškas mokesčių deklaravimas, o griežtosios kontrolės priemonės – tik rizikingiausiems mokesčių mokėtojams“, – teigia VMI vadovė Edita Janušienė.

Automatizuoti VMI priežiūros veiksmai sumažina galimas mokestines rizikas

Pažymėtina, kad didelę įtaką mokestinės elgsenos pokyčiams turi išmanioji mokesčių administravimo sistema. Vienas iš gerųjų pavyzdžių – išmaniosios kontrolės procesų valdymo posistemis i.KON. Remiantis VMI turima ir gauta informacija, i.KON iš karto apdoroja duomenis, nustato neatitikimus ir atrenka mokesčių mokėtojus pagal rizikos kriterijus. Šios rizikos analizės pagrindu 2022 m. papildomai deklaruota 60 mln. eurų mokesčių – net 39 mln. eurų daugiau nei 2021 m.

Taip pat VMI robotizavo administracinio nusižengimo nutarimų ir protokolų surašymą. Pasibaigus terminui, pažeidėjui iš karto yra suformuojami ir išsiunčiami procesiniai dokumentai. Tai leidžia užtikrinti lygiateisišką atsakomybės taikymą, neatsižvelgiant į žmogiškųjų resursų ir laiko aplinkybes. Automatiškai pradėjus rašyti protokolus už laiku neteikiamas mėnesines gyventojų pajamų deklaracijas įmonėms, jų pareigingumas netrukus dvigubai pagerėjo.

„Tobulindami VMI procesus, siekiame nepalikti vietos klaidoms ir nusižengimams, o tai prisideda ir prie šešėlinės ekonomikos mažėjimo“, – pažymi A. Klerauskas atkreipdamas dėmesį, jog PVM atotrūkis Lietuvoje stabiliai mažėja ir remiantis Europos Komisijos preliminariu vertinimu 2021 m. sumažėjimas nuo 19,3 proc. iki 14,3 proc. yra didžiausias per visą skaičiavimo laikotarpį.

Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimai

Pagal pernai įsigaliojusią tvarką mokėjimai ir atsiskaitymai už sandorius galimi grynaisiais pinigais, jei jų suma neviršija 5 tūkst. eurų. Pažymėtina, jog išimtinais ir įstatyme numatytais atvejais didesne suma atsiskaityti galima, tačiau apie tai būtina informuoti VMI.

Per tris pirmus mėnesius VMI sulaukė 1,9 tūkst. tokių pranešimų apie 3 tūkst. sandorių. Analizuojant gautus pranešimus pastebima aiški tendencija – didžiąją dalį sandorių sudaro transporto priemonių pardavimai/įsigijimai, kai mokėjimus grynaisiais pinigais dažniausiu atveju iš užsienio šalių piliečių priima įmonės.

„Nustačius tokių sandorių dėsningumą VMI atlieka platesnę aplinkybių, su kuriomis susiduria verslas, analizę. Tolimesnis planas praprastas – išsiaiškinti, kas nulemia tokias situacijas, kai atsiskaityti negrynaisiais buvo neįmanoma ir kodėl“, – sako A. Klerauskas pridurdamas, kad greitu metu VMI pokalbiui pakvies daugiausiai tokių sandorių sudariusių įmonių.

Prevenciniai veiksmai skatina teigiamus pokyčius

Praėjusiais metais VMI praplėtė požiūrį į kontrolės kryptis, t, y. rėmėsi nuostata, kad polinkis į mokesčių vengimą yra ne tik atskirų ekonominių veiklų, o konkrečių mokesčių mokėtojų savybė. Sektoriniu požiūriu didesnio VMI dėmesio sulaukė statyba, didmeninė ir mažmeninė prekyba, naudotų automobilių prekyba ir remontas bei e. komercija.

Atliekant stebėsenos veiksmus didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje pastebėta, jog dalis prekybininkų turi sukaupę itin didelius kiekius prekių atsargų, kurios ženkliai pranoksta pardavimus. Po išsiųstų 1,5 tūkst. klausimynų klientų turimos atsargos sumažėjo beveik 40 mln. eurų, o prekybininkų, kuriems buvo taikomos poveikio priemonės, PVM augo 30 proc. sparčiau nei viso prekybos sektoriaus.

Viena iš mokestinių piktnaudžiavimų rūšių, kuriai ir 2022 m. buvo skiriamas didelis dėmesys – privačių poreikių tenkinimas įmonių lėšomis. Nuoseklus ir aktyvus prevencinių bei priežiūros priemonių taikymas šioje srityje atnešė ženklius mokestinės elgsenos pokyčius – už 2021 m. pajamų išmokas deklaravo dvigubai daugiau įmonių nei už 2020 m., o jų suma  išaugo 32,2 mln. eurų.

Dėmesys didiesiems ir turtingiesiems mokesčių mokėtojams

Nuo 2022 m. praplėstas didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamentas iš viso kuruoja 741 mokesčių mokėtoją, kurie VMI sumokėjo 6,6 mlrd. eurų mokesčių ir įmokų (o tai yra 44 proc. visų VMI gaunamų pajamų), o papildomai įtrauktų 201 įmonės deklaruotų mokesčių suma padidėjo 24 proc.

Praktika parodė, kad didesnis VMI dėmesys klientams ir pritaikytos paslaugos padeda užtikrinti laiku ir teisingai mokamus mokesčius. Atsižvelgiant į VMI patirtį ir kitų valstybių gerąją praktiką, nuo šių metų darbą pradėjo naujas padalinys, skirtas kuruoti didelės vertės turtu disponuojančius gyventojus. Šiuo metu šiai grupei priskiria 120 asmenų, kurių turtas, VMI duomenimis, siekia apie 15 mlrd. eurų.

VMI primena, jog apie pastebėtus mokesčių pažeidimus, gyventojai gali pranešti pasitikėjimo telefonu 1882. Nuo 2006 m., kai buvo sukurta pasitikėjimo linija, gyventojai padėjo valstybei nustatyti apie 43 mln. eurų nuslėptų mokesčių.