Žyminis mokestis

Pagrindinis teisės aktas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas.

Mokesčio mokėtojai – Žyminį mokestį moka fiziniai ir juridiniai asmenys.

Mokesčio objektas:

Žyminis mokestis mokamas:

• už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių,   trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą  dėl  ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose;
  • už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių;
  • už pareiškimus dėl  sprendimo už akių peržiūrėjimo;
  • už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo;
  • už prašymus taikyti laikinąsias  apsaugos priemones arba įrodymų  užtikrinimo  ar  rinkimo priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose  ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėjamomis   bylomis,  taip pat kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis (iki ieškinio atitinkamam teismui ar arbitražui pareiškimo);
  • už skundus dėl arbitražo sprendimo.

Mokesčio tarifai:

1. Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių   santykių,   trečiojo   asmens,  pareiškusio savarankišką   reikalavimą   dėl  ginčo  dalyko,  pareiškimą  jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis:
   dokumentinio proceso  tvarka nagrinėjamose  bylose – pusė sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt eurų;
2. Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas  tokio  paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas  pareiškiant  ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso  atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte   nurodyti   žyminio  mokesčio  dydžiai  skaičiuojami  nuo ginčijamos sumos;
3. Už  prašymus  taikyti  laikinąsias  apsaugos priemones arba įrodymų  užtikrinimo  ar  rinkimo priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose  ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėjamomis   bylomis,   taip   pat   kurios   susijusios   su nacionaliniuose  ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis  bylomis  (iki  ieškinio  atitinkamam  teismui  ar arbitražui   pareiškimo),   mokamas   vieno šimto eurų žyminis mokestis;
4. Už skundus dėl arbitražo sprendimo mokamas penkių šimtų eurų žyminis mokestis;
5. Aukščiau nurodytus  procesinius dokumentus ir jų priedus  pateikiant  teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama  75  procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai;
6. Jeigu prieš kreipdamosi į teismą šalys ginčą sprendė mediacijos būdu, mokama 75 procentai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Šioje dalyje nurodytu atveju teismui turi būti pateikti rašytiniai įrodymai apie ginčo sprendimą mediacijos būdu.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys:

1. Bylose,  kurias  nagrinėja teismai, nuo  žyminio   mokesčio mokėjimo atleidžiami:

• darbuotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, ir vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo;
• ieškovai – bylose dėl išlaikymo priteisimo;
• ieškovai  – bylose  dėl  turtinės  ir  neturtinės  žalos, susijusios   su  fizinio  asmens  sveikatos  sužalojimu,  gyvybės atėmimu,  įskaitant  ir  bylas  dėl  žalos, susijusios su fizinio asmens   sveikatos   sužalojimu  ar  gyvybės  atėmimu  nelaimingo atsitikimo  darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo;
• ieškovai – bylose dėl nusikalstama veika padarytos  turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo;
• prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei  kiti asmenys,  kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas   paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės  interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį,  valstybės arba savivaldybės interesą;
• šalys  – bylose  dėl žalos,  atsiradusios  dėl   neteisėto nuteisimo,  neteisėto  suėmimo  kardomosios  priemonės    taikymo tvarka,  neteisėto  sulaikymo, neteisėto  procesinės   prievartos priemonių  pritaikymo,  neteisėto administracinės  nuobaudos – arešto – paskyrimo,  taip  pat  dėl  žalos, atsiradusios   dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą;
• šalys  – bylose dėl prarasto turto ryšium  su   politinėmis represijomis;
• įmonė   (įstaiga),   kuriai   iškelta   bankroto       ar restruktūrizavimo  byla arba kurioje vykdoma neteisminė  bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose  bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus;
• ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys  – bankroto ar restruktūrizavimo bylose;
• valstybės  ir savivaldybių institucijos (įstaigos)  –   už ieškinius dėl lėšų išieškojimo;
• Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas;
• sutuoktiniai  –  už prašymus  nutraukti  santuoką   bendru sutikimu ir vieno sutuoktinio prašymu;
• pareiškėjai  – už pareiškimus, paduodamus Civilinio proceso kodekso   V dalies XXIX ar  XXXIX skyriuose nustatyta tvarka;
• šalys – bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo;
• pareiškėjai – bylose dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, dėl vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų;
• asmenys – kitais Civilinio proceso kodekse ar kituose įstatymuose numatytais atvejais.

2. 1  dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio   mokesčio  už  ieškinius,  priešieškinius,  pareiškimus, apeliacinius  ir  kasacinius  skundus,  taip  pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo.
3. Asmens  prašymu teismas, atsižvelgdamas į  asmens   turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi  būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo   pagrįstumą. Teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota.